- mėšlalunkis
- mėšlalùnkis sm. (1), mėšlaluñkis (2) Pn žr. mėšlungis: 1. Suriet[ė] mėšlaluñkis koją, ką ir vaikščiot negaliu Grv. Mėšlalùnkis pirštus traukia Pg. 2. LBŽ, Dkš Esu daug pridalinus (daug kam davusi) mėšlaluñkio Ėr.
Dictionary of the Lithuanian Language.